Ar žinote, kas yra geotropizmas? Tai augalų reakcija, priverčianti juos augti ir vystytis kaip jie; tai yra paprastai su šaknimis žemyn ir stiebu į viršų.
Jis taip pat vadinamas gravitropizmu, nes gravitacija daro didelę įtaką augalams (ir iš tikrųjų viskam: gyvoms būtybėms, negyviems daiktams, ... viskam). Bet, Iš ko šis tropizmas iš tikrųjų susideda?
Kas yra geotropizmas ar gravitropizmas?
Pasakė paprastais žodžiais, geotropizmas yra tai, kas leidžia šaknims ir stiebams žinoti, kur augti. Taigi pirmieji paprastai augs žemyn, tai yra link Žemės centro, o stiebas aukštyn, tai yra link Saulės.
Dėl šios priežasties tai ypač svarbu daiginant daigą, nes norint gerai pradėti gyvenimą, sėkla turi būti teisingoje padėtyje; tokiu būdu daigas galės teisingai vystytis.
Tipas
Yra du tipai:
- Neigiamas geotropizmas: tai kamienai, nes jie yra tie, kurie auga priešinga gravitacijos kryptimi.
- Teigiamas geotropizmas: tai pateikia šaknys, kurios auga link svorio centro.
Kaip augalai nustato gravitaciją?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, turime kalbėti apie daržovių ląstelės. Juose yra žinoma, kad yra dalis, tikriausiai amiloplastai, kurie nustato gravitacijos pagreitį todėl ląstelės veikia teisinga kryptimi. Bet kas yra amiloplastai?
Tai yra plastos, neturinčios chlorofilo, todėl jos neturi fotosintezės pajėgumų ir todėl negali prisidėti prie maisto gamybos, tačiau turi labai tankių krakmolo granulių. Manoma, kad šios granulės naudojamos kaip statolitai, tai yra, kaip organelės, judančios citoplazmoje, reaguodamos į gravitaciją (citoplazma yra želatinos skystis, susidedantis iš vandens ir druskų, kuris supa ląstelės branduolį).
Genų įtraukimas
Genai yra informaciniai kodai, padarantys mus tokiais, kokie esame: žmonės, augalai, katės, šunys ir kt. tačiau jie taip pat nurodo mūsų gyvenimo trukmę, jei esame linkę sirgti kokia nors liga, ir daug, daug daugiau. Genetika yra tiek įdomus, kiek sudėtingas pasaulis; Tiesą sakant, norint susidaryti idėją, prireikė ketverių metų ir daugiau nei 100 mokslininkų, kad sektų Virdžinijos juodosios tuopos genomą (Populus trichocarpa), rašo portalas CORDIS.
Todėl, jei norime sužinoti daugiau apie tai, kaip gravitacija veikia augalus, patartina ištirti genus. Ir tai yra būtent tai, kas daroma. Iki šiol, buvo įrodyta, kad pasiuntinių RNR sintezė (Tai yra tie, kurie atsakingi už DNR genetinio kodo perkėlimą iš ląstelės branduolio į citoplazmoje esančią ribosomą), dar vadinamus SAUR (akronimai, kilę iš mažų auksinu reguliuojamų RNR), yra stimuliuojamas pridedant auksinų (augaliniai hormonai, reguliuojantys augimą), su sojų pupelių hipokotiluose pasitaikančiu geotropizmu.
Kai pupelių daigai auga normaliai, tai yra vertikaliai, SAUR genai pasiskirsto simetriškai, tačiau kai daigai dedami horizontaliai, šis pasiskirstymas greitai keičiasi, koncentruodamasis į apatinę hipokotilo pusę. Taigi, stiebas auga formuodamas kreivumą, su kuriuo jis atauga vertikaliai (čia turite tyrimą, jei norite jį perskaityti; Taip, tai anglų kalba).
Geotropizmo pavyzdžiai
Pavyzdžių galime rasti tiesiog išeidami iš namų: medžiai ir palmės yra keletas augalų rūšių, kuriose mes tai gerai matysime. Kamienas, vadinamas stipe, jei tai yra palmė, auga daugiau ar mažiau tiesiai aukštyn, ieškodamas saulės spindulių; šaknys, kita vertus, jų nematome plika akimi, nes jos yra palaidotos, kai vystosi žemyn.
Mes netgi galime atlikti eksperimentus patys. Pavyzdžiui, jei sėjame lęšius į mažą, 5,5 centimetrų skersmens vazoną, laukiame, kol daigas gerai įsišaknys (tai yra, kol pamatysime, kad jo šaknys kyšo iš drenažo skylių), tada puodą paguldėme, į Po labai nedaug matysime, kaip augalas lenkiasi į viršų.
Ką manėte apie šią temą?